2021-02-17
Lygiai prieš 20 metų anesteziologijos studijų metu pakliuvo idealaus anesteziologo piešinėlis su paaiškinimais. Tiesa – tarptautinis, pasauliui pažįstamas, atrodo, jau daugiau nei 40 metų. Jo neturėjome lietuvių kalba. Ketinome nusipiešti ir išsiversti, bet ketinimai ir pasinarsinimai taip ir liko ketinimais. Vis tie „darbai ir rūpesčiai“. Ir štai prieš savaitę besikalbant apie anesteziologiją apskritai, bet išsamiai, vėl tarsi keliu važiuodami, atsirėmėme į tą idealaus anesteziologo paveikslėlį. Greitai jį peržvelgiau ir greta kitų tikrai gerų gydytojo anesteziologo savybių pamačiau „kurčią ausį“. Nuostabus ir labai geras, tačiau … su kurčia ausimi. Atrodytų nelabai logiška. Tačiau…
Dabar, kai nuo ultrasiautulingo svaigaus ir nepakartojamo nuolatinio bėgimo ir „tiek daug žadančio“ nuotolio ir totalaus prieinamumo visą parą per Zoom‘us, Teams‘us ir Google Meet‘us, nuo nesibaigiančių tikrų ir netikrų darbų ir reikalų lavinos, bei negalėjimo suvaldyti polėkio ir įsivaizduojamos atsakomybės padaryti dar daugiau, kyla jau nebe švelni įtampėlė, o kaip reikalas „330 kW“ įtampa. Iš tiesų reikia sustoti, tačiau įsibėgėjus sustoti nelengva. Realiai – atrodo neįmanoma. Tad laikas timptelt vadeles. Ypač tada, kai išgirsti komentarus, kad dar kažką galėjai padaryti geriau. Tau sako – juk galėjai dar geriau. O juk kartais reikia girdėti mažiau. Ir štai čia labai reikalinga ta idealaus anesteziologo geroji savybė – kurčioji ausis.
Dėkojame Austėjai Slavickaitei Wojtczak – puikiai paišančiai.
Na o Anesteziologijos klubo nariams ir visiems Lietuvos anesteziologams, o kartu visiems Lietuvos žmonėms priminimas apie tai, kas yra idealus anesteziologas.
Ir pagalvokit, gal ir jums kartais praverstų „kurčioji ausis“.
